Saksofonai: džiazo sielos balsas

Saksofonai, pasižymintys sodriu ir emocingu skambesiu, tapo kultiniu džiazo, bliuzo, klasikinės ir net populiariosios muzikos instrumentu. XVIII a. ketvirtajame dešimtmetyje belgų instrumentų gamintojo Adolphe’o Saxo išrastas saksofonas iš pradžių buvo sukurtas kaip tiltas tarp varinių ir medinių pučiamųjų instrumentų. Ilgainiui jis tapo vienu išraiškingiausių ir universaliausių muzikos pasaulio instrumentų, kurį pamėgo ir muzikantai, ir klausytojai.

Saksofono kilmė ir raida

1846 m. saksofoną užpatentavo Adolfas Saksas (Adolphe Sax), puikus instrumentų dizaineris. Jo tikslas buvo sukurti instrumentą, kuris sujungtų varinių pučiamųjų instrumentų galią ir medinių pučiamųjų lankstumą. Unikalios konstrukcijos saksofono korpusas pagamintas iš žalvario, o jo kandiklis panašus į klarneto kandiklį. Šis derinys leidžia išgauti platų tonų diapazoną – nuo gilių, skambių žemų iki ryškių, skvarbių aukštų tonų.

Iš pradžių saksofonas buvo skirtas naudoti kariniuose orkestruose, tačiau greitai prigijo orkestrinėje ir kamerinėje muzikoje. Tačiau tik XX a. pradžioje saksofonas iš tikrųjų tapo savitas, nes atsirado džiazas. Tokie muzikantai kaip Sidney Bechet, Colemanas Hawkinsas, o vėliau Johnas Coltrane’as ir Charlie Parkeris padarė perversmą saksofono grojime, paversdami jį pagrindiniu džiazo improvizacijos ir išraiškos elementu.

Saksofonų tipai

Yra keletas saksofonų tipų, kurių kiekvienas turi savitą balsą ir vaidmenį muzikoje:

• Sopraninis saksofonas: Sopraninis saksofonas yra mažesnis ir aukštesnio tono saksofonas, pasižymintis ryškiu, skvarbiu garsu. Jis dažnai naudojamas džiazo ir klasikinėje muzikoje ir yra žinomas dėl tokių atlikėjų kaip Johnas Coltrane’as ir Kenny G.
• Altinis saksofonas: Šiek tiek didesnis už sopraninį, yra vienas iš dažniausiai grojamų tipų. Jis pasižymi sodriu, šiltu tonu, todėl yra mėgstamas ir džiazo, ir klasikinės muzikos ansambliuose. Charlie Parkerio revoliucinis bebopo stilius glaudžiai susijęs su altiniu saksofonu.
• Tenoro saksofonas: Tenoro saksofonas, pasižymintis gilesniu ir tvirtesniu skambesiu, yra pagrindinis džiazo, roko ir populiariosios muzikos instrumentas. Dėl savo išraiškingo skambesio jį pasirinko tokios legendos kaip Johnas Coltrane’as ir Lesteris Youngas.
• Baritoninis saksofonas: Baritoninis saksofonas yra didžiausias iš įprastų saksofonų, skleidžiantis gilų ir galingą garsą. Jis suteikia ansambliams gilumo ir yra plačiai naudojamas bigbenduose ir džiaze.

Saksofono įtaka muzikai

Saksofono universalumas leido jam peržengti žanrų ribas ir rasti savo vietą džiaze, klasikinėje muzikoje, bliuzo, roko ir net elektroninėje muzikoje. Dėl savo gebėjimo perteikti emocijas – nuo sielvartingos melancholijos iki audringo džiaugsmo – saksofonas tapo mėgstamas solistų ir kompozitorių.

Džiaze saksofonas yra naujovių ir improvizacijos sinonimas. Tokie muzikantai kaip Charlie Parkeris, garsėjantis virtuozišku grojimu altiniu saksofonu, ir Johnas Coltrane’as, kurio tenorinis saksofonas iš naujo apibrėžė džiazo muzikos ribas, išplėtė saksofono galimybių ribas.

Be džiazo, saksofonas įnešė didelį indėlį ir į klasikinę muziką: Claude’as Debussy ir Maurice’as Ravelas jį įtraukė į savo orkestrinius kūrinius. Populiariojoje muzikoje išskirtinis saksofono skambesys buvo būdingas tokių atlikėjų kaip Bruce’as Springsteenas, Davidas Bowie ir George’as Michaelas dainoms.

Pabaigai

Saksofonas, pasižymintis išskirtiniu balsu ir plačiomis išraiškos galimybėmis, tebėra vienas mėgstamiausių muzikos instrumentų. Nuo savo ištakų XIX a. iki pagrindinio vaidmens džiaze ir įtakos šiuolaikinei muzikai – saksofonas ir toliau žavi muzikantus ir klausytojus. Nesvarbu, ar tai būtų švelnus tenorinio saksofono skambesys džiazo baladėje, ar drasus baritoninio saksofono riaumojimas bigbende, saksofono neblėstantis patrauklumas slypi jo gebėjime per muziką užmegzti ryšį su žmogaus siela.